Visiems žinoma, kad muzikavimo fortepijonu įgūdžiai kaupiami ilgus metus. Tam, kad būdamas suaugęs galėtum pademonstruoti muzikinius gebėjimus, būtina groti nuo ankstyvos vaikystės. O kur dar sudėtingos pamokos, ilgos individualaus grojimo valandos ir daugybės neįdomių kūrinių mokymasis… Girdėta? Ir vis dėlto tai – stereotipai, kurie netrukus bus paneigti. Jeigu nepaisant savo amžiaus svajojate išmokti groti fortepijonu, siūlome susipažinti su populiariausiais visuomenėje vyraujančiais mitais.

Fortepijono pamokos – tik vaikams

Vyrauja giliai įsišaknijęs mitas, kad pradėti mokytis groti fortepijonu galima tik vaikystėje, metų metus leidžiant laiką muzikos mokyklos klasėse ar privačiose pamokose. Viena iš priežasčių, leidusių ilgai palaikyti šį mitą, – specialistų, mokančių suaugusius, trūkumas. Pirmoji Lietuvoje edukacinės fortepijono programos suaugusiems autorė ir koncertuojanti pianistė Eglė Andrejevaitė-Kvedarienė pasakoja, jog būtent tai lėmė sprendimą įkurti suaugusiųjų fortepijono studiją.

Pasak E. Andrejevaitės-Kvedarienės, vaikų ir suaugusiųjų mokymo procesas bei sėkmės priežastys labai skiriasi. Prieš atidarant studiją suaugusiems, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje beveik 8 metus dirbusi pedagogė teigia, kad vaikams svarbiausia – sistema, disciplina, kartojimas, o suaugusiems – motyvacija, turima (arba neturima) muzikinė patirtis ir gyvenimiškos patirties (profesijos, mokymosi stiliaus, pomėgių) integracija mokantis groti fortepijonu. Studijos įkūrėja teigia, kad suaugusiam išmokti sunkiau nei vaikui, bet pasitelkiant simbolius ir asociacijas, atpažįstamas konkrečiam besimokančiajam, – įmanoma.

Vienas iš pavyzdžių – muzikos natų ženklas diezas (simbolis #, reiškiantis, jog natą reikia paaukštinti pustoniu; dažniausiai tai reiškia juodo fortepijono klavišo paspaudimą). Su muzika nesusijusiam žmogui šis žodis skamba kaip svetima ir nesuprantama sąvoka. Tačiau atkreipus dėmesį, kad vizualiai diezas panašus į socialiniuose tinkluose naudojamą grotažymės ženklą, muzikinė kalba tampa įsimintinesnė. Svarbiausia suaugusiųjų mokytojo užduotis – padėti besimokančiojo smegenims kuo greičiau atpažinti muzikinius ženklus ir automatizuoti reakcijas: duoti signalą rankoms, ką ir kaip jos turi daryti.

Groti mėgstamą muziką galima tik išmokus klasiką

Klasikinės paradigmos muzikos mokyklose mokiniai groja tik aukštojoje kultūroje pripažintus autorius, tokius kaip Johannas Sebastianas Bachas ar Wolfgangas Amadeus Mozartas. Žinoma, Ludwigo van Beethoveno „Elizai“ ar „Mėnesienos“ sonata yra populiari tarp pradedančiųjų, tačiau kiek daugiau išvardintumėte populiarių klasikinės muzikos veikalų?

Suaugusiųjų fortepijono mokytoja E. Andrejevaitė-Kvedarienė įsitikinusi, kad lemiamas sėkmingo mokymosi veiksnys – motyvacija išmokti mėgstamą kūrinį. Vieniems artimesnis klasikos žanras, kiti kreipiasi pramokti groti hitu tapusį popmuzikos kūrinį. Todėl mokinys turi pats rinktis muzikos stilių, o mokytojo darbas – surasti profesionalius natų užrašymo principus, muzikinę harmoniją ir sudėtingumo lygmenį atitinkančią mėgstamo kūrinio redakciją (ar jo aranžuotę) ir išmokyti groti suteikiant universalius muzikavimo fortepijonu įgūdžius.

Mokymosi procesas yra sunkus darbas

O gal intelektualus poilsis? Grojantieji suaugusieji tvirtina, jog pamokų metų jie atitrūksta nuo rūpesčių, o protas dirba visiškai kitu būdu. Todėl pamokas galima naudoti kaip poilsį nuo darbo, stresinių situacijų ar kitų problemų. Mokiniai užsiėmimus apibūdina kaip savotišką terapiją, nes pamokos planas individualiai pritaikomas prie kiekvieno mokinio, pagal jo būseną ir progresą, o ne mokyklinę programą.

Neturiu tiek laiko, kad išmokčiau

Įprastai valstybinėse muzikos mokyklose vaikai mokosi 7 metus – tai dažnai trikdo suaugusius, norinčius išmokti groti. Šis laikotarpis pritaikytas vaikams, bet ne suaugusiems.

„Žinoma, kad lengviau tam, kuris turėjo bent kokios nors patirties – net jei muzikos mokykloje lankyta viena ar dvi klasės“, – sako E. Andrejevaitė-Kvedarienė.

Įgytos žinios palaipsniui grįžta, tad mokymosi procesas tampa lengvesnis. Tačiau tai nereiškia, kad pradedantys „nuo nulio“ užtruks 7 metus. Solidiems grojimo įgūdžiams prireiks 2–3 metų, o norintys išmokti pagrindus, tai padaro per 20–30 pamokų (lankant pamokas kartą per savaitę, tai trunka apytiksliai 6 mėnesius, įtraukiant praleidimus dėl atostogų, komandiruočių ir ligų).

Mažiausiai 2 val. praktikos kasdien

Profesionalai ar siekiantys profesionalo statuso prie instrumento leidžia labai daug valandų. Tačiau grojantiems savo malonumui ir besimokantiems trumpos apimties kūrinį, pakanka 15 minučių praktikos per dieną. Svarbiausia žinoti ką, kiek ir kaip daryti. Su mokytojo pagalba, įsivardintu mokymosi planu ir individualiai pritaikytais mokymo principais sugroti norimą kūrinį gali pakakti 3 mėnesių.

Aš neturiu klausos

Įprastai kalbėdami apie muzikinę klausą, žmonės turi galvoje absoliučią klausą. Tačiau ją  turi net ne kiekvienas profesionalus muzikantas! E. Andrejevaitė-Kvedarienė teigia, kad jeigu žmogus turi balsą bei jį girdi, jis turi ir klausą. To pakanka norint išmokti groti.

Scena priklauso profesionalams

Koncertuoti gali tik profesionalūs ir pripažinti muzikai? Ne, ant scenos vietos pakanka visiems. E. Andrejevaitės-Kvedarienės įkurta fortepijono studija viešus savo mokinių koncertus rengia net 4 kartus per metus. Taip norintiems išsibandyti scenoje suteikiama galimybė sugroti girdint ne tik artimam žmonių ratui, bet ir daugeliui muzikos mėgėjų. Mokiniai jau koncertavo Vilniuje prie studijos esančiame E. Balsio skvere, M. K. Čiurlionio namuose. Buvo pakviesti koncertuoti Biržų pilyje, kur surengė finalinį pasirodymą suaugusiųjų mokymosi savaitės proga. Dažnai jie į sceną žengia ne tik vieni, bet ir lydimi savo mokytojų.